įskaptė

į́skaptė sf. (1) 1. Šd vienarankis trumpu kotu dalgis, vienarankė: Su įskapte pjauna rugius Lnkv. Pjaudavo rugius pjautuvais, vėliau į́skaptėm Lg. Visą vasarojų nupjovėm įskaptėm Klov. Dabar įskaptės išėjo iš mados, niekas su jom nebepjauna Rd. 2. įrankis karčių žievei skusti; lenkena: Su įskapte daro geldas Mšk.